Saldūs gazuoti gaivieji gėrimai sukelia dantų ėduonį, nes juose gausu cukraus. Jei dažnai geriami saldūs gazuoti gėrimai (pvz. Coca cola, pepsi, fanta ir kt.) labai padidėja dantų gedimo rizika. Sohn W. ir bendraautoriai nustatė, jog vaikai, kurie dažniausiai geria gazuotus gaiviuosius gėrimus, turi daugiau ėduonies pažeistų pieninių dantų negu tie, kurie dažniausiai geria vandenį, pieną ar netgi sultis.

 

Dažnas sulčių gėrimas taip pat labai kenkia dantims. Šiuo atveju didesnė rizika ne dantų ėduonies išsivystymui, bet dantų erozijos susidarymui. Dantų erozija – tai dantų emalio pažeidimas dėl rūgščių poveikio. Emalis – tai pats kiečiausias danties audinys, dengiantis dantį ir saugantis jo išorę. Rūgštūs gėrimai, kurių pH yra mažesnis nei 5.5, tirpdo dantų emalį. Tokį poveikį turi „koka kola“, įvairūs vitaminizuoti gėrimai ir sultys. Karolinskos instituto Odontologijos mokykloje tyrimo metu nustatyta, kad per 10 tyrimo dienų pieninių dantų, kurie buvo laikomi sultyse ir vitaminizuotame, aromatais prisotintame vandenyje, masė sumažėjo 11 proc.

Pienas yra nekariogeniškas ir dantims sveikas gėrimas. Piene yra 4-5% disacharido laktozės, dėl kurio gali sumažėti burnos pH, bet nepaisant to, jis turi daug švelninančių savybių, kurios suteikia pienui apsauginį efektą. Piene yra daug dantims reikalingo kalcio. Pieno baltymai padengia danties paviršių ir slopina danties audinių tirpimą. Šiame procese dalyvauja ir pieno fosfoproteinas – kazeinas. Pieno riebalai kaupiasi ant dantų paviršiaus ir taip pat turi apsauginį poveikį. Ir galiausiai, pieno fermentai slopina karieso vystymąsi skatinančių bakterijų dauginimąsi.

Saldinti pieno ar jogurto gėrimai, pvz. šokoladinis pienas, nėra tokie geri dantims. Paprastai tokiuose gėrimuose būna apie 5% sacharozės. Įrodyta, kad saldintų pieno produktų gėrimas sukelia didesnę riziką susirgti dantų ėduonimi lyginant su paprasto pieno vartojimu. Saldinti jogurtai rečiau sukelia dantų ėduonį, nes pačių jogurtų vidinis pH pakankamai žemas, kad sumažintų burnos bakterijų veiklumą.

(II dalis)

Visi cukrumi saldinti gėrimai (kava, arbata, saldintas vanduo) kenkia dantims, nes gali sukelti dantų ėduonį.

Vanduo ėduonies nesukelia. Priešingai, norint, kad po rūgščių ir saldžių gėrimų greičiau atsistatytų normali burnos pH, patariam išgerti vandens arba juo išsiskalauti burną.

Nesaldinta kava dantų ėduonies nesukelia, tačiau geriant daug kavos, ant dantų gali susidaryti pigmentinės apnašos. Italijos mokslininkų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad skrudintų kavos pupelių kava netgi gali turėti antibakterinį poveikį prieš kai kurias bakterijas, tame tarpe ir Streptoccocus mutans – pagrindinį ėduonies sukėlėją. Buvo ištirta, kad kava sutrikdo šio ėduonies sukėlėjo prisitvirtinimą prie danties paviršiaus. Kava be kofeino taip pat pasižymi šiuo poveikiu.

Nesaldinta plikoma arbata pasižymi daugiapusiu poveikiu apsaugančiu nuo karieso. Arbatoje yra fluoro. Fluoras labai svarbus dantų mineralų atstatymui. Arbatoje esantys taninai inhibuoja seilių amilazę, mažina dantų apnašų kaupimąsi, slopina Streptoccocus mutans (ėduonies sukėlėjo) augimą, gebėjimą prisitvirtinti prie danties paviršiaus. Arbatoje esantys katechinas, kofeinas ir tokoferolis padidina dantų emalio atsparumą rūgštims. Pati arbata sukelia tik nedidelį ir labai trumpalaikį burnos pH pokytį, todėl ją siūloma rinktis vietoje sulčių ar gaiviųjų gėrimų. Tiek žalioji, tiek juodoji arbata turi flavanoidų, daugiausiai katechinų. Jie sustabdo ėduonies bakterijų augimą ir dantų apnašų formavimąsi. Arbatos ekstraktai gali apsaugoti nuo tokių bakterijų kaip Esherichia coli, Streptococcus salivarius ir Streptococcus mutans. Nepatartina saldinti arbatos ar praskiesti ją pienu, nes tai sumažina jos teigiamą efektą.

Parengė gydytoja odontologė Daiva Aškinytė